driksterti

drìksterti, -ia (-i), -ėjo žr. driksterėti: 1. Nusitvėręs didelę žarną kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama drìksters K.Donel. ^ Kad tave drìkstertų! (keik.) Lp. A kad tu drìkstertai – ir perplėšiau maišą! Rdm. 2. Kraudamas šakas drìksterėjau pirštą Lš. 3. Diržu drìksterė[ja]u vaikam Lš. ║ Kap drìksterė[jo] lietus, nespėjau nei po stogu pabėgt Rdm. | Kad drìksterė[ja]u (smarkiai puoliau) ant ledo! Rdm. 4. intr. euf. pirstelėti: Bul'bų priėdęs, tai nor drìksteri smagiai Vlk.